Regioninio bioetikos informacijos centro atidarymas

 

NACIONALINIŲ DISKUSIJŲ
DĖL VISUOTINIŲ BIOETIKOS NORMŲ DEKLARACIJOS RENGIMO APIBENDRINIMAS

Nacionalinės konsultacijos dėl Visuotinių bioetikos normų deklaracijos parengimo vyko 2004 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje, Regioniniame bioetikos informacijos centre prie Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto.
Diskusijos vyko trijose grupėse. Grupės buvo sudaromos taip, kad kiekvienoje iš jų dalyvautų skirtingų profesijų bei veiklos sričių atstovai. Grupės dirbo vadovaujant moderatoriui, padedant sekretoriui.
Grupėse buvo diskutuojama aktyviai, buvo juntamas dalyvių susidomėjimas Deklaracijos projektu.

Deklaracijos taikymo sritis
Kai kurie diskusijų dalyviai pasigedo tikslių Deklaracijos tekste vartojamų terminų apibrėžimo. Jie teigė, kad apibrėžimai diskusijas būtų padarę aiškesnes ir produktyvesnes.

Pavyzdžiui, svarstant Visuotinių bioetikos normų deklaracijos apimamą sferą, terminų apibrėžimo neaiškumai buvo ypač akivaizdūs. Dauguma diskusijos dalyvių pabrėžė būtinybę Deklaracijoje pateikti “bioetikos” sąvokos apibrėžimą, nes kilo neaiškumų, ar Deklaracija turėtų apimti tik biomedicininę etiką, ar ji taip pat turėtų apimti ekologinės etikos temas, tokias kaip dėmesys biosferai ir bioįvairovei, gyvūnų teisių apsauga ir t. t.:
Jeigu laikomės siauresnio bioetikos apibrėžimo, būtent, bioetikos kaip biomedicininės etikos apibrėžimo, tuomet aptariamo teksto turinys yra kiek per platus, kad būtų aprėptas viename atskirame dokumente;
Jeigu laikomės platesnio bioetikos apibrėžimo, kuris apima ir ekologinę etiką, tuomet principai, skirti reguliuoti elgesį su kitomis gyvomis būtybėmis, Deklaracijos tekste turėtų būti labiau eksplikuoti.
Jeigu Deklaracija apsiriboja biomedicinine etika, tuomet ekologinė etika ir gyvūnų teisių apsauga nusipelno atskiro instrumento, kurį galėtų priimti UNESCO ar kita tarptautinė organizacija.

Deklaracijoje išvardintų principų skirstymas
Dauguma dalyvių sutiko su principų skirstymu į “bendruosius/fundamentinius” ir “išvestinius”, kadangi “išvestiniai” principai akivaizdžiai išplaukia iš “bendrųjų/fundamentinių” principų; jie labiau specifiniai ir siauresni. Todėl sujungus principus būtų neišvengta jų turinio pasikartojimo, arba būtų prarastas tam tikrų svarbių Deklaracijos vertybių bei principų pabrėžimas.

Priešingai tokiai nuomonei, kita grupė abejojo dėl principų skirstymo, kadangi skirstymo kriterijai jai atrodė neaiškūs. Be to, kai kurie dalyviai nebuvo įsitikinę, kad Deklaracijoje išvardinti principai (“bendrieji/fundamentiniai”, “išvestiniai” ir “procedūriniai”) yra bioetikos principai (tokiu atveju jie atitiktų dokumento pavadinimą), ir buvo linkę fundamentinius principus interpretuoti kaip bendrus etikos principus.

Deklaracijoje išvardintų principų hierarchija [Priority]
Principų suskirstymas į “bendruosius/fundamentinius” ir “išvestinius” yra glaudžiai susijęs su jų hierarchija. Tai buvo akivaizdu diskusijos dalyvių bandymuose iš naujo pergrupuoti “išvestinius” ir “bendruosius/fundamentinius” principus, remiantis skirtingu principų hierarchiškumo suvokimu.

Pavyzdžiui, dalyviai siūlė “Autonomijos ir atsakomybės” principą (10 straipsnis) perkelti į “bendrųjų/fundamentinių” principų skyrių, pabrėžiant jo reikšmę bioetikos istorijoje ir jo svarbą besivystančių šalių bioetikai.

Taip pat buvo siūlyta “Dalinimosi nauda” principą (13 straipsnis) perkelti į “bendrųjų/fundamentinių” principų skyrių, atsižvelgiant į tai, jog UNESCO yra vienintelė tarptautinė organizacija, įtraukianti ir išsivysčiusias, ir besivystančias šalis; tokiu būdu Deklaracijoje būtų galima pabrėžti UNESCO dėmesį besivystančioms šalims.

Buvo siūlyta “Atsakomybės biosferai” principą (7 straipsnis) iškelti į Deklaracijos dalies, aptariančios principus, pradžią, nes šis principas labai svarbus bendrame bioetikos kontekste.

Nuskambėjo pavienis pasiūlymas dėl “Žmogaus orumo, žmogaus teisių ir teisingumo” principo (1 straipsnis), Deklaracijoje priskirto prie “bendrųjų/fundamentinių” principų. Pasak keleto dalyvių, tokia formuluotė apima keletą skirtingų principų; todėl žmogaus orumas turėtų būti atskirtas nuo teisingumo principo, kuris reiškia vienodą žmogiškų būtybių traktavimą. Teisingumą buvo siūlyta išskirti kaip atskirą principą, arba sujungti jį su “Solidarumo, lygiateisiškumo ir bendradarbiavimo” principu (6 straipsnis), galbūt suformuluojant naują, bendresnį, straipsnio pavadinimą. Sąvokos “universalus teisingumas” vartojimas sulaukė tam tikros kritikos. Buvo pastebėta, kad “universalaus teisingumo” principas bioetikos kontekste daugiausia vartojamas kalbant apie socialinį teisingumą. Kadangi egzistuoja skirtingos socialinio teisingumo sampratos, termino “universalus” vartojimas tampa problemiškas. Todėl buvo pasiūlymų šio termino atsisakyti.

Praktinio principų pritaikymo problemos
Jeigu tarp Deklaracijoje išvardintų principų nėra hierarchijos, ir nėra specialios principų tvarkos, jų praktinis taikymas gali būti komplikuotas.

Pavyzdžiui, “Žmogaus asmens viršenybės” (8 straipsnis) principo taikymas gali sulaukti prieštaringų interpretacijų. Keletas diskusijos dalyvių įžvelgė prieštaravimą tarp šio principo ir kitų gyvų būtybių teisių apsaugos. Jie pastebėjo, kad “Žmogaus asmens viršenybės” principas yra adekvatus biomedicininių tyrimų srityje, tačiau prieštaringas Deklaracijos kontekste. Buvo išreikšta nuomonė, kad šio principo laikymasis gali kelti rimtą pavojų, kad bus ignoruojami kiti svarbūs bioetikos reikalavimai. Pavyzdžiui, gali kilti prieštaravimas reikalavimui pripažinti ir saugoti gyvūnų teises, reikalavimui teisingai skirstyti sveikatos išteklius, ar reikalavimui visuomenės sveikatą laikyti prioritetine sveikatos priežiūros sritimi.

Prieštaravimas taip pat gali kilti tarp “Geradarystės ir nekenkimo” (4 straipsnis) ir “Pagarbos kultūrinei įvairovei ir pliuralizmo” (5 straipsnis) principų. Jeigu visuomenė, besilaikanti savo kultūrinių tradicijų, primeta elgesio modelį individui, kuris nepritaria šioms tradicijoms (pvz., kontraceptinių priemonių vartojime), ar įsikišimas į šį procesą turėtų būti traktuojamas kaip “Geradarystės ir nekenkimo” principo įgyvendinimas, ar kaip nepagarba kultūrinei įvairovei ir pliuralizmui?

Visi paminėti pavyzdžiai diskusijų dalyvių buvo naudojami, atskleidžiant sunkumus praktiniuose sprendimuose, jeigu tarp Deklaracijos principų nėra hierarchijos. Todėl kai kurie dalyviai siūlė du galimus praktinio principų taikymo problemos sprendimus, kurie apibendrinus skambėtų taip:
Sprendimas dėl principų svarbos ir tvarkos turėtų būti paliktas atskirai visuomenei, kuri remtųsi savo tradicijomis bei vertybėmis;
Principai turėtų būti interpretuojami konkrečiame jų taikymo kontekste; pavyzdžiui, “Žmogaus asmens viršenybės” principas yra aiškus biomedicininių tyrimų kontekste.

“Procedūrinių principų” taikymo sfera
Tam tikrų abejonių kilo, analizuojant “procedūrinius principus”, kadangi šių principų taikymo kontekstas nebuvo pakankamai aiškus. Bioetikos problemos iškyla labai skirtinguose kontekstuose; pavyzdžiui, mediko-paciento santykiai, etikos komitetų darbas, valstybinė politika. Todėl labai ambicinga formuluoti procedūrinius principus, kuriuos pavyktų taikyti visose bioetikos srityse ir kontekstuose. Diskusijos dalyvių nuomone, būtų labai naudinga paaiškinti “procedūrinių principų” taikymo kontekstą.

Skyriaus “Specialieji klausimai” aptarimas
Buvo pastebėta, kad prieš kurį laiką šalys narės buvo prašomos užpildyti klausimyną, kuriame greta kitų dalykų buvo klausiama apie specifines problemas, kurios turėtų būti įtrauktos į Deklaraciją. Todėl kai kurie diskusijos dalyviai pasigedo skyriaus, aptariančio specifines bioetikos problemas.

Specifinių klausimų įtraukimas į Deklaraciją neabejotinai praturtintų jos turinį ir padėtų daug aiškiau apibrėžti instrumento taikymo sritį. Tačiau daugelis dalyvių pastebėjo, jog tokiu atveju labai padidėtų dokumento apimtis. Todėl dauguma dalyvių palankiai priėmė idėją Deklaraciją papildyti specialiais protokolais, reglamentuojančiais specifines bioetikos problemas. Tačiau buvo pasiūlymų į Deklaraciją įtraukti skyrių, skirtą “keliems” prioritetiniams specifiniams klausimams. Pavyzdžiui, klausimai, susiję su visuomenės sveikata, teise į sveikatos priežiūrą (ypač pabrėžiant pažeidžiamų asmenų teises), kamieninių ląstelių tyrimais, klonavimu, biomedicininių tyrimų etika buvo pasiūlyti kaip galimos specifinės temos.

Kitos pastabos
Keletas dalyvių išreiškė nuomonę, kad “žmogaus asmens” sąvokos reikšmė labai skiriasi filosofiniame ir teisiniame diskurse. Pavyzdžiui, teisiniame skirtingų šalių kontekste “asmens” sąvoka priskiriama skirtingoms žmogiškoms būtybėms (pvz., ar gemalas turėtų būti laikomas asmeniu?). Todėl šie dalyviai siūlė vietoje sąvokos “žmogaus asmuo” vartoti sąvoką “žmogiškoji būtybė”.

Taip pat nuskambėjo pasiūlymas 11 straipsnio pavadinimą pakeisti iš “[Informuoto] Sutikimo” į “Laisvą ir informuotą sutikimą”, tokiu būdu akcentuojant esminius šio svarbaus principo požymius.

Taip pat buvo siūlyta sutrumpinti 2 straipsnio (“Tikslai”) ketvirtą dalį ir ją išdėstyti taip: “prevent scientific and technological practices contrary to human dignity, threatening human rights and fundamental freedoms”. Tokiu būdu, pasak kai kurių dalyvių, būtų išvengta pasikartojimo jau Preambulėje išsakyto teiginio apie mokslo ir technologijų vystymosi naudą.

Išvados
Apibendrinant galima teigti, kad dalyviai palankiai priėmė Deklaracijos idėją ir pozityviai įvertino jos struktūrą ir turinį. Kritinės pastabos ir pasiūlymai daugiausia buvo skirti instrumento praktiniam taikymui, todėl jie būtų svarbūs būtent Deklaracijos įgyvendinimui.

Buvo pastebėta, kad didėja šiuolaikinės visuomenės priklausomybė nuo spartaus technologijų vystymosi, suteikiančio milžiniškas galimybes žmonijai ir konkrečiam individui. Bioetika, kaip disciplina, apimanti etinius, teisinius, socialinius, kultūrinius ir ekonominius gyvybės mokslų bei su jais susijusių technologijų aspektus, yra neabejotinai atsakinga už tai, kad spartaus mokslo skverbimosi į visuomenės gyvenimą akivaizdoje būtų išsaugota pagarba žmogaus orumui, kad būtų apsaugotos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Todėl UNESCO Deklaracija yra traktuojama kaip instrumentas, teikiantis esmines nuorodas susidūrus su bioetikos problemomis visame pasaulyje.

Diskusijų metu buvo ne kartą pastebėta, kad Deklaracijos rengimo ir taikymo procesas nėra paprastas. Todėl nacionalinės konsultacijos, siekiančios atspindėti visuomenės nuotaikas daugelyje šalių, buvo vertinamos ypač palankiai. Diskusijų dalyviai išreiškė pageidavimą būti informuojami apie tolesnį Deklaracijos rengimo procesą.

Atsisiųsti “Nacionalinių diskusijų dėl visuotinių bioetikos normų deklaracijos rengimo apibendrinimas” pdf  dokumentą

Comments are closed.