Istorija

Medicinos istorijos ir etikos skyriaus ištakos siekia tarpukario laikotarpį, kuomet 1919 m. Vilnių užėmus Lenkijos kariuomenei, buvo atidarytas lenkiškas Stepono Batoro universitetas.

Tarpukario Lenkijos universitetai išsiskyrė iš kitų Europos universitetų savo dėmesiu Medicinos istorijai ir filosofijai. Tai buvo unikalus reiškinys to meto Europoje. Medicinos filosofija buvo laikoma savarankiška, lygiaverte disciplina šalia kitų tuo metu dėstytų disciplinų. 1920 m. Krokuvos universitete pirmuoju Europoje ir Pasaulyje Medicinos istorijos profesoriumi tapo V. Šumovskis (V. Szumowski). 1924 m. Poznanėje buvo pradėtas spausdinti Medicinos istorijos ir filosofijos bei gamtos mokslų istorijos archyvas. Šio žurnalo sumanytojas ir redaktorius garsus Lenkijos medicinos filosofas ir istorikas Adamas Vžosekas (A. Wrzosek) pirmajame leidinio numeryje 1924 m. išspausdino straipsnį ,,Lenkijos Medicinos istorijos ir filosofijos užduotis ir planai“.

1922 m. Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete pradėjo veikti Medicinos istorijos ir filosofijos skyrius. Jam vadovauti paskirtas prof. Stanislovas Tčebinskis (S. Trzebiński).

Prof. Stanislovo Tčebinskio biografijoje Vilniaus laikotarpis labai reikšmingas. Čia jis tapo vienu veikliausių to meto Lenkijos medicinos filosofų. Skyriuje buvo išleista beveik penkiasdešimt medicinos filosofijos ir medicinos istorijos publikacijų.

Pedagoginė veikla skyriuje prasidėjo 1922-ųjų spalį. Nuo 1924 m. penkto ir šešto kurso studentams pradėta dėstyti medicinos istorija – po 2 savaitines valandas du trimestrus, bei 1 savaitinė medicinos etikos paskaita (šešto kurso studentams), 2 valandos buvo skirtos medicinos etikos seminarams. Vėliau, nuo 1926 metų, pirmame kurse žiemos ir pavasario trimestrais prie anksčiau rengtų paskaitų pridėti ir proseminarai, kurių metu buvo nagrinėjami medicinos ir gamtos mokslų filosofijos klausimai. Po S. Tčebinskio mirties medicinos istorijos ir filosofijos paskaitos papildomai imtos skaityti ir trečio kurso studentams. Tuo pačiu laikotarpiu XX a. 3-4 deš. Kaune veikusiame Vytauto Didžiojo universitete kaip atskira disciplina gydytojo etika dar nebuvo dėstoma. Europoje modernioji gydytojo etika tuo metu dar tik formavosi.

Medicinos istorijos ir filosofijos skyriaus mokslinę veiklą galima būtų skirstyti į dvi pagrindines kryptis:

1. Medicinos istorijos tyrimai.

2. Medicinos filosofijos darbai: medicininė antropologija, medicinos logika, gydytojo etika.

Šiandien galbūt aktualesni lieka prof. S. Tčebinskio darbai, skirti medicinos filosofijos tematikai. Stanislovo Tčebinskio darbai medicinos filosofijos tematika šiandieniu supratimu būtų priskiriami prie medicininės antropologijos. Savo tyrimuose profesorius analizavo gydytojo ir paciento, visuomenės tarpusavio santykį, gydytojo asmenines savybes, gydymo evoliuciją ir kitus reiškinius, atsidūrusius medicinos ir sociologijos disciplinų kryžkelėje.

Plačiau apie skyriaus veiklą ir jame dirbusių mokslininkų darbą galite skaityti Aisčio Žalnoros ir Doc. dr. Vitalijos Miežutavičiūtės straipsnyje.

Comments are closed.