Dėstomo dalyko pavadinimas:
Visuomenės sveikatos įvadas (Bioetika ir sveikatos etika)
Dėstytojai:
Prof. dr. Eugenijus Gefenas
Asist. Neringa Dambrauskaitė
Bioetikos ir sveikatos etikos kurso tikslas:
Bioetikos ir sveikatos etikos mokymo kursas visuomenės sveikatos specialistams siekia supažindinti studijuojančiuosius su šiuolaikinės medicinos etikos dilemomis sveikatos apsaugos srityje, ypatingą dėmesį skiriant visuomenės sveikatos etinių problemų specifikai.
Kurso struktūra ir mokymo metodai:
Bioetikos ir sveikatos etikos mokymo kursas dėstomas visuomenės sveikatos specialybės bakalaurams pirmojo semestro metu, kurso trukmė – vienas semestras. Semestro metu studentai išklauso 16 valandų paskaitų bei 32 valandų pratybų kursą.
Kas antrą savaitę studentai dalyvauja teorinėse paskaitose, kurių metu yra supažindinami su programoje numatytomis temomis. Praktinių užsiėmimų metu studentai savarankiškai grupėse analizuoja bei remdamiesi Lietuvos bei tarptautiniais norminiais dokumentais vertina medicinos etikos probleminius atvejus, darbo grupės pristato diskusijos rezultatus auditorijai. Dalis pratybų vyksta Lietuvos medicinos bibliotekoje, jų metu naudojamos vaizdinės priemonės – medicinos etikos problemos pristatomos naudojant vaizdinę medžiagą.
Dėstomo dalyko turinys:
Šiandieninė visuomenės sveikatos koncepcija apibrėžia visuomenės sveikatą kaip mokslą ir meną, kuris padeda apsisaugoti nuo ligų, ilginti gyvenimo trukmę, gerinti psichikos ir fizinę sveikatą, naudojant organizuotas visuomenės pastangas. Pati definicija, įvardindama pagrindinę visuomenės sveikatos veiklą, atskleidžia, jog svarbiausios etinės paradigmos iškyla būtent ligų prevencijos ir sveikatos valdymo srityse, kadangi fizinės ir psichinės sveikatos gerinimas, jei neapima prevencijos ir ugdymo, priskirtinas klinikinės medicinos kompetencijai.
Medicinos etika jau nuo Hipokrato laikų iki pat šiuolaikinės visuomenės sveikatos sampratos susiformavimo buvo suprantama kaip gydytojų ir pacientų santykių savitumą iliustruojanti vertybinių sprendimų ir moralinių principų dilema. Tačiau visuomenės sveikatos sprendimai susiduria su ne mažiau rimtomis ir opiomis etinėmis kolizijomis, reikalaujančiomis kruopštaus problemos analizavimo, apgalvoto bei motyvuoto sprendimo. Visuomenės sveikatos etinės problematikos pavyzdžiai yra racionalus ribotų sveikatos išteklių paskirstymas, pastangos daryti įtaką asmens elgsenos pasikeitimui, asmens laisvės apribojimui, stengiantis užkirsti kelią ligų plitimui. Deja, efektyvumo, žmogaus teisių, kultūrinės pagarbos, lygiateisiškumo, individualaus pasirinkimo klausimai dar nėra plačiai diskutuojami visuomenės sveikatos kontekste, juolab taip, kaip jie suvokiami priimant visuomenės sveikatos sprendimus etine prasme.
Kurso pabaigoje studijuojantieji turi:
- Žinoti pagrindines medicinos etikos ir filosofijos sąvokas bei teorijas, ir gebėti jas pritaikyti praktiniam etinių dilemų sprendimui.
- Žinoti pamatinius medicinos etikos pricipus, būti susipažinus su etine asmens ir visuomenės sveikatos problematika.
- Žinoti pagrindinius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, konvencijas, deklaracijas, reglamentuojančius medicinos etikos problemų sprendimus, bei gebėti šių dokumentų pagalba kritiškai vertinti probleminius medicinos etikos atvejus.
- Gebėti savarankiškai analizuoti ir kritiškai vertinti etinių dilemų atvejus filosofiniu, moraliniu, teisiniu aspektu šiandieninių visuomenės sveikatos aktualijų kontekste.
Privaloma literatūra:
- Have H. A. M. J., ter Meulen R. H. J., van Leeuwen E. Medicinos etika. Vilnius, 2003.
- Bousingen D. D., Rogers A. Bioetika Europoje. Vilnius, 2001.
- Wulff H. R., Pedersen S. A., Rosenberg R. Medicinos filosofija. Vilnius, 2001.
- Evans D., Evans M. Padorus pasiūlymas. Vilnius, 1999.
Rekomenduojama literatūra:
- Williams J. R. Medicinos etikos vadovas. Vilnius, 2007.
- Paciento teisė į privatumą: praktinės rekomendacijos. Vilnius, 2005.
- Gefenas E. Eutanazija. Vilnius, 1995.
- Gefenas E. Hipokrato etika: tradicija ir dabartis. Vilnius, 1993.
- Reich W. T. (ed.). Encyclopedia of Bioethics. New York, 2004.
LR teisės aktai:
- LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 1995, Nr. 53-1290).
- LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479).
- LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102-2317).
- LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363).
- LR žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2696).
- LR žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-712).
- LR biomedicininių tyrimų etikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1247).
- LR vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 43-1602).
- LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225).
- LR visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3022).
- LR sveikatos apsaugos ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ (Žin., 1994, Nr. 18-299).
- LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1497).
- LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 552 „Dėl asmens sveikatos paslapties kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 109-3195).
- LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 104 „Dėl smegenų mirties kriterijų ir jų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 18-445).
- LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 13-405).
