Medicina

Dėstomo dalyko pavadinimas:
Medicinos etika

Dėstytojai:
Prof. dr. Eugenijus Gefenas
Lekt. dr. Eimantas Peičius
Lekt. dr. Asta Čekanauskaitė
Asist. Jūratė Lekstutienė

Pagrindiniai tikslai:

Kursas skirtas supažindinti studentus su:

  • svarbiausiomis sveikatos priežiūros etikos problemomis;
  • pamatinėmis medicinos etikos ir filosofijos sąvokomis;
  • medicinos etikos principais bei jų taikymu, interpretuojant ir sprendžiant iškylančias etines problemas bei analizuojant konkrečius atvejus;
  • svarbiausiais tarptautiniais ir nacionaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais medicinos etikos problemų sprendimą.

Kursas taip pat turėtų išugdyti praktinius etinių problemų sprendimo bei interpretavimo įgūdžius.

Trumpas dėstomo dalyko turinys:

Šiuolaikinė medicinos etika arba bioetika – tai tik prieš du tris dešimtmečius atsiradusi disciplina. Bioetikos atsiradimo būtinybę lėmė ypač prieštaringas ir spartus šiuolaikinės medicininės technologijos vystymasis, taip pat besikeičianti pacientų teisių samprata. Antrojoje XX amžiaus pusėje iškilusios beprecedentinės etinės dilemos, susijusios, pavyzdžiui, su dirbtiniu apvaisinimu, žmogaus klonavimu ar organų transplantacija privertė performuluoti tradicinę-hipokratinę medicinos etikos sampratą, papildyti ją šiuolaikinės visuomenės vertybes atitinkančiais etikos principais.
Kurso metu medicinos studentams suteikiami teoriniai medicinos etikos pagrindai, mokoma atpažinti medicinos etikos problemas ir principus. Praktinių užsiėmimų metu, siekiant įtvirtinti teorines žinias, analizuojami medicinos etikos probleminiai atvejai, studentai skatinami suvokti moralinių įsitikinimų praktikoje svarbą, mokomi spręsti kylančias etines problemas. Kurso metu analizuojamos šios aktualiausios problemų grupės: medikų ir pacientų tarpusavio santykių etiniai aspektai; žmogaus gyvybės baigties klausimai, iškylantys apibrėžiant ir diagnozuojant mirtį; žmogaus gyvybės pradžios kolizijos; biomedicininiai tyrinėjimai su sveikaisiais ir pacientais; teisingo nepakankamų resursų skirstymo klausimai, atrenkant pacientus ypač brangioms medicinos procedūroms ar svarstant sveikatos priežiūros prioritetus. Minėtų klausimų integravimas į medikų profesinį rengimą – vienas pagrindinių sveikatos priežiūros humanizavimo veiksnių.

Išklausę kursą, studentai turi:

  • Sugebėti įvardinti svarbiausias šiuolaikinės medicinos etikos problemas ir jų grupes. Atskirti etines problemas nuo medicininių, sugebėti įvardinti etinio ir teisinio reguliavimo skirtumus.
  • Įvardinti tradicinės ir šiuolaikinės medicinos etikos skirtumus, žinoti svarbiausius šiuolaikinės medicinos etikos arba bioetikos formavimąsi skatinančius veiksnius.
  • Žinoti pagrindinius medicinos etikos principus bei mokėti suformuluoti svarbiausių etikos teorijų nuostatas.
  • Žinoti ir kritiškai analizuoti svarbiausius tarptautinius ir nacionalinius įstatymus, konvencijas, kodeksus ir kitus normatyvinius dokumentus, reglamentuojančius sveikatos priežiūrą bei naujų medicinos technologijų taikymą.
  • Suprasti medikų ir pacientų tarpusavio bendravimo etinius aspektus ir svarbiausias problemas: asmens autonomijos ir paternalizmo priešpriešą, sveikatos informacijos konfidencialumo kriterijų kaitą šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje.
  • Suprasti su žmogaus gyvybės pradžia susijusias etines dilemas, bei skirtingas “asmens” koncepto interpretacijas. Įvardinti etinius prenatalinės diagnostikos, dirbtinio apvaisinimo, genetinių manipuliacijų, žmogaus klonavimo bei embriono kamieninių ląstelių tyrimų aspektus.
  • Kritiškai vertinti žmogaus gyvenimo pabaigos sprendimus. Suprasti sąvokų “eutanazija”, “savižudybė su pagalba” prasmę, skirti jas nuo kitų gyvybės nutraukimo formų.
  • Suprasti, kas yra biomedicinis tyrimas, mokėti atskirti klinikinę praktiką nuo klinikinio tyrimo. Suvokti etinės biomedicininių tyrimų priežiūros svarbą bei žinoti šiuos tyrimus prižiūrinčias institucijų, etikos komitetų, veiklos taisykles.
  • Žinoti bei įvardinti pagrindines audinių ir organų transplantacijos etines problemas; suprasti smegenų mirties nustatymo ir interpretavimo prieštaringumą.
  • Žinoti pagrindines teisingumo sampratas, taikomas sveikatos priežiūros sistemoje bei gebėti pateikti jų pavyzdžius kasdieninėje sveikatos priežiūros veikloje, skirstant nepakankamus resursus įvairiuose sveikatos priežiūros organizavimo lygmenyse.

Privaloma literatūra:

1. Gefenas E. Hipokrato etika: tradicija ir dabartis. Vilnius: “Ethos”, 1993.
2. Gefenas E. Eutanazija. Vilnius: “Ethos”, 1995.
3. Medicinos etikos kodeksai. Kaunas: Kauno medicinos akademija, 1996.
4. Evans. D, Evans M. Padorus pasiūlymas: klinikinių tyrimų etikos priežiūra. Vilnius: Charibdė, 1999.
5. Kubler-Ross E. Apie mirtį ir mirimą. Vilnius: Katalikų pasaulis, 2001.
6. Rogers A., Bousingen D. D. Bioetika Europoje. Vilnius: Kultūra, 2001.
7. Wulff H ir kiti. Medicinos filosofija. Vilnius: Charibdė, 2001.
8. T. Beauchamp, J. Childress „Principles of Biomedical Ethics“, Oxford University Press, 1994.
9. Encyclopedia of Bioethics, Reich W.I. (ed.), New York: Macmillan, 1995.
10. T. Engelhardt, „The Foundations of Bioethics“, Oxford University Press, 1996.

Comments are closed.