Slauga

Dėstomo dalyko pavadinimas:
Slaugos etika ir istorija (Slaugos etika)

Pagrindiniai tikslai:

Kursas skirtas supažindinti studentus su:

  • šiuolaikinės slaugos ir medicinos etikos problemomis, slaugos (medicinos) etikos principais, jų taikymu kasdienėje praktikoje.
  • svarbiausiais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais bei slaugos (medicinos) etikos sritį reglamentuojančiais dokumentais.

Trumpas dėstomo dalyko turinys:

Kurso metu aiškinama humanitarinė medicinos mokslo perspektyva, suteikiami teoriniai slaugos ir medicinos etikos pagrindai, mokoma atpažinti slaugos (medicinos) etikos problemas ir principus. Praktinių užsiėmimų metu, siekiant įtvirtinti paskaitų metu gautą informaciją, analizuojami slaugos (medicinos) etikos probleminiai atvejai, studentai skatinami suvokti moralinių įsitikinimų praktikoje svarbą, mokomi spręsti kylančias etines problemas; formuluojant argumentaciją, skatinami praktiškai naudotis etikos kodeksais, kitais norminiais dokumentais. Šiuolaikinės medicinos etikos kurse nagrinėjamos slaugytojų-gydytojų-pacientų bendravime kylančios etinės problemos, gyvybės pradžios (nėštumo nutraukimo, prenatalinės diagnostikos, dirbtinio apvaisinimo), gyvenimo pabaigos sprendimų, biomedicininių tyrimų, žmogaus teisių sveikatos priežiūros sistemoje, transplantacijos etinės problemos.

Išklausę kursą, studentai turi:

  • Būti susipažinę su slaugos etikos raidos istorija, slaugos etikos interpretacijomis
  • Žinoti pagrindinius slaugos ir medicinos etikos kodeksus, jų principus ir sugebėti juos taikyti praktikoje.
  • Būti susipažinę su žmogaus teisių sveikatos priežiūros sistemoje teisiniu ir etiniu reglamentavimu.
  • Suprasti konfidencialumo principo reikšmę ir svarbą slaugos praktikoje, būti susipažinus su praktinėmis šio principo taikymo problemomis ir jų sprendimo būdais.
  • Būti susipažinę su informuoto asmens sutikimo doktrina, žinoti informuoto asmens sutikimo principo taikymo išimtis, galimus taikymo sunkumus ir sprendimo būdus.
  • Suprasti sąvokų „eutanazija” ir „savižudybė su pagalba” prasmę, skirti jas nuo kitų gyvybės nutraukimo formų, suvokti pasyvios ir aktyvios eutanazijos skirties etinius aspektus, suvokti argumentacijos už ar prieš eutanaziją esmę.
  • Suprasti, kokias etines problemas kelia nėštumo nutraukimas, prenatalinė diagnostika ir dirbtinis apvaisinimas, suvokti argumentų už ir prieš nėštumo nutraukimą, prenatalinę diagnostiką ir dirbtinį apvaisinimą esmę.
  • Suprasti sąvokos „biomedicininis tyrimas“ reikšmę ir galimas jos interpretacijas; žinoti biomedicininiams tyrimams keliamus etinius ir teisinius reikalavimus bei praktinį jų pritaikymą, suvokti etinės biomedicininių tyrimų priežiūros svarbą, žinoti tyrimus prižiūrinčias institucijas.
  • Žinoti reikalavimus, keliamus transplantacijos praktikai, suprasti transplantacijos etines problemas bei etinių reikalavimų, keliamų transplantacijai, svarbą.
  • Sugebėti savarankiškai analizuoti bei pristatyti auditorijai pateiktus (pasirinktus) slaugos (medicinos) etikos požiūriu problemiškus atvejus.

Privaloma literatūra:

  1. Have H. A. M. J., ter Meulen R. H. J., van Leeuwen E. Medicinos etika. Vilnius, 2003.
  2. Bousingen D. D., Rogers A. Bioetika Europoje. Vilnius, 2001.
  3. Wulff H. R., Pedersen S. A., Rosenberg R. Medicinos filosofija. Vilnius, 2001.
  4. Evans D., Evans M. Padorus pasiūlymas. Vilnius, 1999.

Rekomenduojama literatūra:

  1. Williams J. R. Medicinos etikos vadovas. Vilnius, 2007.
  2. Paciento teisė į privatumą: praktinės rekomendacijos. Vilnius, 2005.
  3. Gefenas E. Eutanazija. Vilnius, 1995.
  4. Gefenas E. Hipokrato etika: tradicija ir dabartis. Vilnius, 1993.
  5. Reich W. T. (ed.). Encyclopedia of Bioethics. New York, 2004.

LR teisės aktai:

  1. Slaugytojo profesinės etikos kodeksas http://bioetika.sam.lt/index.php?836864744
  2. LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 1995, Nr. 53-1290).
  3. LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479).
  4. LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102-2317).
  5. LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363).
  6. LR žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas (Žin., 1996, Nr.116-2696).
  7. LR žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-712).
  8. LR biomedicininių tyrimų etikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1247).
  9. LR slaugos praktikos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 62-2224).
  10. LR vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 43-1602).
  11. LR sveikatos apsaugos ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ (Žin., 1994, Nr. 18-299).
  12. LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1497).
  13. LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 552 „Dėl asmens sveikatos paslapties kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 109-3195).
  14. LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 104 „Dėl smegenų mirties kriterijų ir jų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 18-445).
  15. LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 13-405).
  16. LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. V-437 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28: 2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 97-3597).




Comments are closed.